G7 Hirošimos viršūnių susitikime paskelbtos naujos sankcijos Rusijai
2023 m. gegužės 19 d.
Svarbu tai, kad Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai Hirošimos viršūnių susitikime paskelbė susitarimą įvesti naujas sankcijas Rusijai, užtikrindami, kad Ukraina gautų reikiamą biudžeto paramą nuo 2023 m. iki 2024 m. pradžios.
Jau balandžio pabaigoje užsienio žiniasklaida atskleidė G7 svarstymus dėl „beveik visiško eksporto į Rusiją draudimo“.
Spręsdami šį klausimą, G7 lyderiai pareiškė, kad naujosios priemonės „užkirs kelią Rusijai prieiti prie G7 šalių technologijų, pramonės įrangos ir paslaugų, kurios palaiko jos karo mašiną“. Šios sankcijos apima apribojimus eksportuoti prekes, kurios laikomos itin svarbiomis konfliktui, ir nukreiptos prieš subjektus, kaltinamus pagalba gabenant atsargas į fronto linijas. Rusijos „Komsomolskaja pravda“ tuo metu pranešė, kad Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė: „Žinome, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga aktyviai svarsto naujas sankcijas. Manome, kad šios papildomos priemonės neabejotinai paveiks pasaulio ekonomiką ir dar labiau padidins pasaulinės ekonomikos krizės riziką.“
Be to, anksčiau, 19-ąją, Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės narės jau buvo paskelbusios apie savo atitinkamas naujas sankcijas Rusijai.
Draudimas taikomas deimantams, aliuminiui, variui ir nikeliui!
Rugpjūčio 19 d. Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriuo skelbiama apie naujų sankcijų Rusijai įgyvendinimą. Pareiškime teigiama, kad šios sankcijos nukreiptos prieš 86 asmenis ir subjektus, įskaitant pagrindines Rusijos energetikos ir ginklų transportavimo įmones. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Sunakas anksčiau buvo paskelbęs apie deimantų, vario, aliuminio ir nikelio importo iš Rusijos draudimus.
Rusijos deimantų prekyba vertinama 4–5 mlrd. JAV dolerių per metus, o tai Kremliui suteikia itin svarbių mokesčių pajamų. Pranešama, kad Belgija, ES valstybė narė, yra viena didžiausių Rusijos deimantų pirkėjų kartu su Indija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos yra pagrindinė perdirbtų deimantų produktų rinka. Kaip pranešė „Rossiyskaya Gazeta“ svetainė, 19 d. JAV prekybos departamentas uždraudė eksportuoti į Rusiją tam tikrus telefonus, balso įrašymo įrenginius, mikrofonus ir buitinius prietaisus. Prekybos departamento svetainėje buvo paskelbtas daugiau nei 1200 ribojamų prekių, skirtų eksportui į Rusiją ir Baltarusiją, sąrašas.
Į ribojamų prekių sąrašą įtraukti momentiniai arba kaupiamieji vandens šildytuvai, elektriniai lygintuvai, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, elektriniai kavos virimo aparatai ir skrudintuvai. Be to, draudžiama tiekti Rusijai laidinius telefonus, belaidžius telefonus, balso įrašymo įrenginius ir kitus prietaisus. Jaroslavas Kabakovas, Rusijos „Finam Investment Group“ strateginės plėtros direktorius, pakomentavo: „ES ir Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai sumažins importą ir eksportą. Didelį poveikį pajusime per 3–5 metus.“ Jis taip pat teigė, kad G7 šalys parengė ilgalaikį planą, kaip daryti spaudimą Rusijos vyriausybei.
Be to, kaip pranešama, naujos sankcijos taikomos 69 Rusijos, vienai Armėnijos ir vienai Kirgizijos įmonėms. JAV prekybos departamentas pareiškė, kad sankcijos nukreiptos prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą ir Rusijos bei Baltarusijos eksporto potencialą. Sankcijų sąraše yra orlaivių remonto gamyklos, automobilių gamyklos, laivų statyklos, inžinerijos centrai ir gynybos įmonės. Putino atsakas: „Kuo daugiau sankcijų ir šmeižto Rusijai taikoma, tuo vieningesnė ji tampa.“
Pasak TASS naujienų agentūros, vasario 19 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, reaguodama į naują sankcijų etapą. Jame teigiama, kad Rusija stengiasi stiprinti savo ekonominį suverenitetą ir mažinti priklausomybę nuo užsienio rinkų ir technologijų. Pareiškime pabrėžiamas poreikis plėtoti importo pakeitimą ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, kurios yra pasirengusios abipusiai naudingam bendradarbiavimui, nebandydamos daryti politinio spaudimo.
Naujas sankcijų etapas neabejotinai sustiprino geopolitinę padėtį ir gali turėti toli siekiančių pasekmių pasaulio ekonomikai ir politiniams santykiams. Ilgalaikis šių priemonių poveikis lieka neaiškus, todėl kyla klausimų dėl jų veiksmingumo ir galimo tolesnio eskalavimo. Pasaulis sulaikęs kvėpavimą stebi, kaip klostosi situacija.
Įrašo laikas: 2023 m. gegužės 24 d.